- vytula
- vytulà sf. (3a) žr. vytulas 1: Būdavo, prisuki (priveji) karnų výtulas – ė žiemą vyžus pinam Ml. ^ Karnų vytulos tu nevortas prieš mane Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vytula
Look at other dictionaries:
vytulas — sm. (3a) LVIV648, E, DŽ, OGLII125, FrnW, NdŽ, P.Skar, Jž, Sv, Dsn, vỹtulas (3b) BŽ504; Sut, N, Kos58, [K], LsB485, Rtr 1. kas susukta, suvyta į daiktą: Vytulas, sąranga SD113. Virves suvytuliavo jis į vytulus J. Atvežė vytulą dratos Ds. Turiu du … Dictionary of the Lithuanian Language
